Tai bene gražiausias Lot’o urvas, o jei nuomonės ir išsiskirtų, tai niekas tikrai nesiginčytų, kad tai vienas iš 3 pačių gražiausių urvų. Paskutinės kelionės metu nėrėme ten 2 kartus, pasiekėme pirmojo sifono pabaigą (~ 500 m). Gyliai nedideli vidutinis ~ 8 m, giliausia vieta ~ 16 m).
Neriant čia buvo padaryta šiokių tokių klaidų (antrasis nėrimas paskutinę dieną su neišvengiamai lydinčiu nuovargiu). Bene didžiausia – kvėpuoti “oro” kišenėje, esančiojo už pirmo sifono. Analizatoriaus kartu nesinešėme, nes neturime, bet diskutuojant apie partirtis Cregols ir čia kilo mintis, kada gal ir reikėtų investuoti į tai ir turėti. Marchepied’e jis reikalingas daugiau dėl akademinio smalsumo, kadangi galima prarėplioti iki kito sifono su reguliatoriumi burnoje, bet kituose urvuose tas žinojimas labai praverstų dėl saugumo.
Patirtis įdomi, kvėpuoji ir pradedi jausti milžinišką nuovargį, lyg būtum su visais savo balionas ropštęsis į didžiulį kalną ar kokį kitą sunkų fizinį darbą dirbęs. Gerai, kas gerai baigiasi, nepraraskite budrumo. Pabaigai nuotraukos…
Fotografo IG ir FB, ačiū Jukka!
2023 04 11: Apie šį urvą galima pasakoti daug ir ilgai, bet jokie žodžiai neperteiks emocijų ir to grožio, kurį randi viduje. Gal kiek klaustrofobiškas ir netiktų pirmam vizitui, tačiau vertas kiekvieno prakaito lašelio ir dar gerokai daugiau. Šiame urve gana primygtinai rekomenduojama nerti SM konfiguracija. Yra ten nėrusių ir su BM. Yra ir neišnėrusių.
Patekimas į urvą prasideda mažame baseinėlyje, kur net dviese ankšta ir 40 metrų tuneliu, kuris gan siauras, bet vėliau išplatėja. Visas neredaguotas marštutas ta “baisiąja” dalimi atrodo štai taip:
Tai, kas atsiveria už siaurosios dalies, tikrai nepalieka abejingų. Urvas išplatėja ir džiugina stebėtinu skaidrumu. Gyliai pradžioje nėra dideli (iki 20 metrų), sienos šviesios, vanduo per daug nesidrumsčia. Saugiai ir patogiai ten galima sulandžioti su 2x12L plieniniais balionais ir 11 L etapiniu. Mes nėreme labai konservatyviai (1/6), užtrukome beveik valandą.
