Šis urvelis apipintas ne tik gražioms istorijomis, 2003 jame žuvo 2 šveicarų narai. Žuvo apmaudžiomis aplinkybėmis – išsiėmė iš burnų reguliatorius ir porą kart įkvėpė. Kai vietiniame dive centre pasakai, kad vyksi į Meyraguet (vėlgi, kad vietiniai suprastų, reikėtų sakyti Meragé), pirmas dalykas ką išgirsti – nepaleisk iš dantų reguliatoriaus tarp S1 ir S2, kitaip antras tavo įvėpimas ten bus paskutinis.
Reikalas tas, kad tarp sifonų esantis oro burbulas (o jis didelis), turi hipoksinę atmosferą, deguonies ten tik 8%. Kodėl taip yra, niekas tiksliai atsakyti negali. Viena iš nuomonių, kad augalų šaknys suryja tą deguonį. Šiaip ar taip, neužsiėmėme saviveikla, nors planavimo etape ir buvo mintis pasiimti žvakę ir pabandyti ją uždegti.
Urvas nėra dažnai lankomas, tad pirmasis naras reguliariai turi tikrinti kelrodės virvės būklę (kuri viso labo patenkinama). Puikūs plaukimo įgūdžiai taip pat nepadės išlaikyti gero matomumo, kadangi iškvėpto oro burbulai, atsimušę į lubas taip pat paleidžia debesis drumzlių.
Visi oficialūs šaltiniai pateikia oficialų maršrutą, o jis toks, kad lipi į upę ir prieš srovę brendi iki įėjimo. Iš čia dar viena akivaizdi aplinkybė dėl metų laiko – pavasarį to padaryti nepavyks – Dordonė pakankamai srauni net ir esant žemam vandens lygiui.
Mes padarėme namų darbus ir žinome patogų ir trumpą kelią, bet gerbiant šeimininkus nedetalizuosime. Jei labai rūpi, kaip ten patekti patogiai, susisiekite. Šiaip ar taip monsieur et madame tokio amžiaus, kad nežinia ar rasime juos ten kitąmet nuvykę. O namas ir jo prieigos palieka įspūdį… Nuostabūs žmonės, būtų smagu juos aplankyti dar kartą. Kodėl jie nenori lankytojų, galima puikiai suprasti. Nepaisant to, kad nelaimė įvyko prieš 20 metų, prisiminimai vis dar gyvi. Ramybės jie neturėjo ilgą laiką, iki žandarmerija, prokuratūra, teismo medicina ir visos kitos tarnybos baigė savo tyrimus.
