Galvojant apie pastarąją kelionę, kilo 2 mintys apie šį urvą. Gal tai, kad į jį, jei nori būti pirmas prie urvo, o parkuotis ten vietos max 3 automobiliams, reikia atsikelti anksčiau. Anksčiau atsikėlus pamatai Lot’ą šiek tiek kitaip. O antroji ta, kad pagaliau šiokių tokių kokybiškų nuotraukų turime. Patiems norisi temptis į vietą kuo mažiau daiktų, bet turėjome mūsų die-hard suomiškąją frakciją, kurių niekas nesustabdo.
Dėl liūčių vandens lygis buvo aukštas, urve jautėsi srovė. Negana to, maršrutas upeliu (bent jau į priekį) netinkamas naudoti, reikėjo kabarotis akmenimis per viršų. Žinoma yra ir teigiama pusė – vanduo aukštas, nereikėjo susirietus tempti įrangos 30 metrų iki vandens. Apsirengei ir neri.
Ar kažkas kitaip po vandeniu? Veikiausiai ne, gal tik srovė, kuri sutrumpina į priekį nuplauktą atstumą, bet atgal grįžti gerokai sparčiau ir be jokių pastangų.
Dar kartą ačiū Jukka už nuotraukas. Daugiau gražių nuotraukų jo FB ir IG.
2023 04 12: Ką papildomai galima pasakyti apie šį urvą? O gi tai, kad kol susinešioji visą įrangą prie vandens, iš esmės dingsta noras nerti. Tada pasėdi ant akmenėlio, pagalvoji, kad jei jau nenerti, tai reikia įrangą atgal parsinešti. To ir užtenka, kad noras nerti sugrįžtų.
Pastarosios kelionės metu nulindome iki 1000 metrų žymės. Kiek kitokių ir įdomių darinių galima rasti už maždaug 850 metrų nuo įėjimo. Tame tarpe pora šulinių gilyn. Visumoje labai smagus ir gražus urvas, tik logistika neviltį varo.
2022 12 17: Nepakartojamas visomis prasmėmis ir daugelio įvardinamas kaip vienas mėgstamiausių Lot’o urvų. Priežasčių tam daug: gilėja labai palangva, nemažai sifonų, kas priduoda šiokio tokio saugumo (rimtesnės avarijos atveju gali tupėti sau sausojoje dalyje ir laukti, kol pagalba atvyks), šiltas (14 oC) ir, kas savarbiausia – labai gražus ir įvairialypis.
Palengva slenkant požeminės upės vaga gilyn aplinka pasikeičia daugybę kartų. Besikeičiant formoms, spalvoms apima nenusakomas jausmas ir smalsumas, o kas gi laukia už kito vingio?
1 Pingback