Apie šią vietą neparašyti atrodytų kiek hipokritiška, nes tai vienintelis mums žinomas natūralus urvas Lietuvoje, kuriame galima nerti, bet…
Pirmieji rimti nardymai ten 2006 metais vykdyti Vyčio Vilko ir Lietuvos speleologų pajėgomis. Taip pat buvo vienas kitas lankytojas iš kaimyninių šalių, tačiau tie vizitai pavieniai ir nebepasikartojantys. Tam yra gana paprastas paaiškinimas – tai mirtini spąstai.
Vanduo labai skaidrus ir turi žalsvą atspalvį. Šiek tiek atsiduoda vandenilio sulfidu (H2S arba “supuvusių” kiaušinių kvapas). Didžiausias pavojus tame, kad matomumas žaibiškai dingsta, o nuo lubų atitrūkę gipso plokštės laikas nuo laiko atplyšta ir krenta žemyn. Narų iškvepiami burbulai ta procesą tik pagreitina.
Vieną dieną ši smegduobė užgrius ir norėtūsi, kad tuo metu ten nebūtų nieko.