Šita skylė abejingų nepalieka. Nėrimas greitas (30 min), negilus (vidutinis – 3 m, giliausia vieta ~ 12,5 m) ir kupinas aštrių pojūčių. Apie urvą daug informacijos neturėjome (patingėjome ieškoti), tada pakamantinėjome vietinius ir pirmyn.
Pirmas momentas – įlindimas į vandenį. Visumoje nieko labai sunkaus, bet klaikiai nepatogu pradedant lastų užsidėjimu, baigiant bandymu “persikonfiguruoti” į horizontalią pozą. Po nemažai rangymosi ir keiksmų tai pavyksta, tačiau laukia kiti malonumai – molis. Molio grindys ir dažnai molio sienos, tad matomumas gadinasi greitai.
Psischologinio diskomforto daug, bet puiki vieta, kurią verta aplankyti, kad susidaryti truputį adekvatesnį bendrą vaizdą. Nardymas urvuose – ne tik krištolo tyrumo vandenyje erdviose galerijose, bet ir šiek tiek bjauresnių reikalų. Ypač grįžinėjant, nes į priekį šioks toks matomumas vistiek yra. Nepaisant visko, šis urvas turi savo žavesio.
Šiaip ar taip, svarbiausia nepamiršti geros nuotaikos, bendrauti su vietiniais ir grįžti pailsėjus.
