“82”

“Artėjo dešimta nėrimo minutė, nuplaukėme jau nemažą atstumą, o gylis tepadidėjo iki 65 m. Jau buvau benusprendžiąs suktis atgal, kai priekyje dugnas patamsėjo, arčiau priplaukus pamatėme, kad toje vietoje gana staigiai gilėja – antras “slenkstukas”. Dar truputi nusileidome, labai jau buvo įdomu kas už to slenkstuko. Artėjo dvylikta nėrimo minutė, pasiekėme beveik 70m gylį. Šlaitas, kiek apšvietė prožektoriai, toliau gilėjo. Pasukome atgal, iš patirties žinodami, kad nuo šios minutės prasideda sunkiausioji nėrimo dalis. Grįžimas iki 62 m užtruko 8 min., nors mums atrodė žymiai ilgiau. Vienu momentu Donatas atsiliko, kaip po to paaiškėjo – buvo sustojęs pailsėti, matyt mano plaukimo stilius, nors ir stengiausi plaukti kuo lėčiau, jam buvo per greitas. Šis jo sprendimas buvo teisingiausias šioje situacijoje, gauti nevaldomą hiperventiliaciją (persitempimą) tokiame gylyje gali būti pražūtinga.”

Šį kartą viskas buvo taip: Pradžioje buvo Ryčio pasiūlymas mane lydėti kvėpuojant jo oru iki 40m ir taip pataupyti mano mišinius. Pagalvojau ir nusprendžiau laikytis savo plano, nes mintyse jau buvau daug kartų perkratęs visą nėrimo planą. Prieš neriant iškilo nenumatytų ptroblemų su šviesa ir reguliatoriumi, bet jas padėjo išspręsti Rytis. Ko gero jei ne jis, tai nėrimas būtų neįvykęs. Nėriau su Ryčio prožektoriumi ir Apeks reguliatoriumi, beveik visa įrangos konfiguracija buvo man visiškai neįprasta. Sutarėme taip: aš paneriu, o Rytis neria paskui ir palieka deguonį 6m, iš anksto sutartoje vietoje. bet čia ir vėl iškilo nenumatytas sunkumas: Rytis pamiršo savo lastus, jam teko nugabenti deguonį pėsčiomis į 6m.

Iki 63m viskas ėjo labai sklandžiai. Šiame gylyje pajutau kažkokį nerimą, drebulį, gal šiek tiek sutankėjo kvėpavimas. Jau buvo mintis suktis atgal, bet pasiekus 70m viskas liovėsi. 80m pasiekiau be jokių problemų ir užtikrintai. Šiame gylyje pradėjau apsisukinėti, bemanevruodamas pasiekiau 81,6m ir VR3 suapvalino iki 82m.

Dugno profilis šiek tiek pasikeitęs nuo paskutinio mūsų nėrimo iki 70m. Slenkstukai: 38m, 49m, 58m, 63m. Toliau nuožulni lyguma. Kas įdomu, kad nuo 65m iki 75m dugnas beveik horizontalus, vienu metu pasirodė kad net kylu jau į viršų. Nuo 75m vėl prasideda nuožulnumas ir taip iki 80m ir toliau gylyn. Iki 60m nunėriau per 11min, o 80m pasiekiau 17nėrimo minutę. Vėl 60m pasiekiau apie 24 nėrimo minutę.

Nėriau su 2 VR3. Mano veikė nepriekaištingai, o Karolio neleido persimesti dekompresinio atsistovėjimo gylio ir taip negalėjau sutrumpinti dekompresinio atsistovėjimo laiko. Laiką teko sutrumpinti tik kvėpuojant deguonimi (kvėpavau apie 2-3min), išlošiau apie 5min.
Deep Stop’ai: 54-2, 42-2, 36-2, 24-2, 18-1,Deco: 12-4, 9-6, 6-56.
Mišiniai Nx99-5m, Nx67-10m, Nx42-25m, Tx12/48-82m.
Dėl įrangos po vandeniu neturėjau jokių problemų, viskas veikė idealiai.Ačiu Ryčiui ir Girėnei už techninį ir moralinį palaikymą.

Tai tiek,
Donatas

P.S. Užsimetus dar kelis steidžus su dugniniais ir dekompresiniais mišiniais – skersai Hanczą – visiškai realu!

  • Vytis

    December 3rd, 2010

    Nėrimas šioje Hanczos ežero vietoje yra labai sudėtingas ir techniškai ir psichologiškai. Tam, kad pasiektų 80 m, Donatas turėjo pernerti 2/3 ežero pločio ir grįžti. Iki kito kranto jam buvo likę apie 200m, bet norint jį pasiekti, dar reiktų įveikti apie 95 m gylio duobę – čia visas linksmumas ir prasideda..
    Donatas šaunuolis, toje vietoje nieks dar to daręs nebuvo ir gyliai ir dugno laikai tikrai įspūdingi.

  • No trackbacks yet

Leave a Comment

* are Required fields