Georgia 2013 preparation

Viename, kaip iš vizijų plaukiančiame tarpeklyje prisėdau atsipūsti. Šalia pritūpė du pražilę tamados, praleidę čia visą ilgą savo amžių. Pakėliau akis į dangų ir žvilgsnis užsikabino už išsikišusios uolos, kurios viršūnėje ryškėjo senovinių mūrų liekanos. Paklausiau – kas tai? Pakėlę galvas mano pagyvenę pašnekovai įdėmiau pasižiūrėjo ir atsakė – Ale žiūrėk, tikrai kažkas ten yra…

Tolimoje šalyje, kone vaikiškai džiūgaujančių, lauko tyrinėjimuose išsimaknojusių ir amžiumi į tėvus tinkančių profesorių tariami žodžiai – Jūs tik užsiminkite, kad planuojate sugrįžti pratęsti mūsų tyrinėjimus ir niekas kitas be jūsų žinios to nedarys – vargu ar kada bus pilnai suvokti Lietuvoje, o Gruzijoje tai norma… Mes grįšime ir manau ne kartą. Sunku šiais laikais pasaulyje rasti vietą, kur kiekvienas žengtas žingsnis ar nunertas metras į ten, kur dar nieks niekada nebuvo…

Anokia ten bėda, kad savo šaly pranašu nebūsi…

Truputis sausos statistikos:
Mes aplankėme tris didžiausius karstinius regionus – Samegrelo, Ratcha ir Imereti centrinėje Gruzijoje. Apžiūrėjome 20 potencialiausių urvų – 16 vokliūzų ir 4 sausus urvus. Tik trijose iš jų nėrėme, bet visų trijų nėrimų pasekmė trys nauji geografiniai atradimai… Tokia jau ta Gruzija…

Vytis

Leave a Comment

* are Required fields