Sevilla

Kažkada viena tamsi tremties istorija mane paviliojo į seną Nevėžio slėnyje dar išlikusį dvarą.  Ten pavyko pabendrauti su močiute, kažkokiu tai nesuvokiamu būdu per tiek metų kolchozinio marazmo sugebėjusia išsaugoti laisvą blaivų mąstymą ir šviesią atmintį. Aš kai ko jos paklausiau ir ji pradėjo pasakoti apie antrąjį pasaulinį karą… po kurio laiko pasidomėjau apie pirmąjį, o ji nusijuokė ir pasakė – „Vaikeli, šį tą aš žinoma prisimenu, bet tada dar labai jauna buvau…“
Šiandien tos lemtingos laivui dienos turbūt nebe prisimena nei vienas gyvas žmogus, net ir tie kurie tą dieną išgyveno, jau senokai nebegali nieko papasakoti, o jei ir galėtų tai mes nesuprastume jų kalbos… Laivas guli 19 kilometrų nuo Latvijos pakrantės, 43 metrų gylyje. Narų bendruomenėje jis pramintas Norvegu, nors tikrasis jo pavadinimas – Sevilla.

Leave a Comment

* are Required fields