Ammerland II

Puikus, beveik neliestas, gulintis ant šono laivas, lengvai pasiekiamomis vidaus ertmėmis, švelnus trisdešimt penkerių metrų gylis ir dvidešimties metrų matomumas – idealios sąlygos pasibastyti nuo katastrofos laikų mažai kieno lankytuose labirintuose, užtenka vien pažiūrėti į laivo vidun tolstančio koridoriaus tamsą ir apima toks nenusakomas dviprasmiškas jausmas,  kaip stovint prie tamsios požemio angos ir bandant susivokti, kur jis ten veda, ar į Tutanchamono lobyną, ar į Minotauro labirintą…

Tik mums kažkas labai trukdė užsiimti šia širdžiai miela veika ir tas kažkas buvo jau iki gyvo kaulo daėdęs filmavimas – tikras košmaras savo gyvenimo su juo nesusiejusiems…
Jau vienareikšmiškai nuspręsta, kol nepaleisim aukščiausio lygmens filmavimo technikos, nebus jokių ten muilo eksperimentų – žaidimas nevertas žvakių :).

Jau senokai padariau vieną išvadą, kad Hogarto sistema labai puiki priemonė plaukioti aplink laivus, sklandyti plačiose požeminėse ertmėse ir atviroje jūroje… vienu žodžiu techninei rekreacijai… bet visiškai netikusi siaurų urvų ir laivų vidaus tyrinėjimams… Kodėl taip akcentuojamas trimas – ogi todėl, kad kitos padėtys komfortiškai neįmanomos, nei normaliai apžiūrėti lubų, nei nusileisti statmenai žemyn galva, nei plaukti pasisukus šonu be rusiškų keiksmažodžių ir šikti varančio jausmo jums nepavyks…

Na bet nežiūrint to nėrimas buvo tikrai neeilinis ir sakyčiau užburiantis…

Vytis

Leave a Comment

* are Required fields