Archive for the ‘Wreck’ Category

U-580 submarine

Dievas aistrų nemėgsta…
Kai ko nors perdėtai trokštama, dažniausiai negaunama, o jei ir gaunama tai tik įsitikinimui, kad nevertėjo… Netiesa, kad viskas pasiekiama sunkiu darbu. Sunkus darbas tai tik dar vienas stabas ir taip pakankamai gausiame jų panteone aiškiai parodantis, kad Dievas tam nepritaria… priešingu atveju viskas gautųsi stebėtinai lengvai…

Taip nutiko ir su perdėtai sureikšmintu U-580… Kol aplink virė aistros ir intrigos, jis ramiai tūnojo kažkur anapus…
Mes neturėjom jokių didelių norų, tikslų ar ambicijų ir kai žalsvoje šviesoje išniro blyškūs, paskutines abejones griaunantys laivo kontūrai, aplankė lengva mintis – O! Kaip viskas paprasta…

Vytis

Douglas A20 havoc wreck

Vėl mes jūroje… supa, pučia, saulė daužo veidus…  bet mes vis vien ten… kol galime, kol matosi, ir kol yra ką pažiūrėti.
Planus kaip taisyklė tenka keisti… buvo ieškoma naujienų kurių nesugebėjome rasti, bet prie kurių dar grįšime. Galų gale apžiūrėjome mums dar nematytą objektą, apie kurį visi jau daug metų žinojome, bet valios  aplankyti  nebuvo. Atėjo ir jo eilė. Panašu kaskart jūra rodo tik tai, ką nori mums parodyti, ko nusipelnome. Kam dar laikas neatėjo – ji nuo mūsų slepia ar neįsileidžia…

Mažas, bet savotiškas ir gana retas objektas…

Algis

SS Ammerland

Dažniausiai ji nepatenkinta, susivėlus ir atšiauri. Ji neklausia tavo nuomonės ir jai visai neįdomūs tavo nusiskundimai. Bet kartais ji gera… tiesiog elitinė. Ir jeigu ji tau atsiduoda – turi negalvodamas mesti visus darbus ir imti… nebent esi vėžių bushido gerbėjas ar vėgėlių uodegų kutenimo sporto meistras…
Dabar kaip sykis tas metas… tik šilumos daugiau norėtųsi…

Prie Ammerlando papuolam jau ne pirmą kartą. Nors iki jo kratytis tenka beveik 40km į atvirą jūrą, šį kartą perkrautas ribas greitai slydo glotnu, stikliniu vandens paviršiumi. Turbūt šis WWII laikų vokiečių krovininis vienas įspūdingesnių objektų… nesunešiotas torpedų, kaip kartas tinkamo dydžio neblogam apžiūrėjimui vieno nėrimo metu, pakankamai sudėtingas, su pakankamu kiekiu triumų smalsumui patenkinti ir svarbiausia – ne sintetinis. Neabejoju greitai mes vėl ten grįšim…

Raimis

Dry Dock

Sevilla

Kažkada viena tamsi tremties istorija mane paviliojo į seną Nevėžio slėnyje dar išlikusį dvarą.  Ten pavyko pabendrauti su močiute, kažkokiu tai nesuvokiamu būdu per tiek metų kolchozinio marazmo sugebėjusia išsaugoti laisvą blaivų mąstymą ir šviesią atmintį. Aš kai ko jos paklausiau ir ji pradėjo pasakoti apie antrąjį pasaulinį karą… po kurio laiko pasidomėjau apie pirmąjį, o ji nusijuokė ir pasakė – „Vaikeli, šį tą aš žinoma prisimenu, bet tada dar labai jauna buvau…“
Šiandien tos lemtingos laivui dienos turbūt nebe prisimena nei vienas gyvas žmogus, net ir tie kurie tą dieną išgyveno, jau senokai nebegali nieko papasakoti, o jei ir galėtų tai mes nesuprastume jų kalbos… Laivas guli 19 kilometrų nuo Latvijos pakrantės, 43 metrų gylyje. Narų bendruomenėje jis pramintas Norvegu, nors tikrasis jo pavadinimas – Sevilla.