Archive for the ‘Speleo’ Category

Hado sietynai

Nekuriems nagus niežtėjo įlyst ten dar nuo vasaros pradžioj vykusių Vilnius Challenge (vienas iš žymeklių buvo kaip tik šio tunelio prieangyje). Visa laimė, kad niežulys nepraėjo. Nepaisant fakto kad ten jau pražygiavo ordos peckelių su aerozolininiais dažais (net ir Solomonas tame tarpe), pirmasis iš mūsų ten takus pramynė Mantas.

Dažnai žygiuodami šaligatviu net nesusimąstome, kokio grožio ir trapumo pasaulis tik 6 metrais giliau… Nei kiek nepersūdant galiu drąsiai teigt, kad po mūsų kojomis kilometrai tunelių, pilnų “santechninių voverių“, nematytų grybų ir niekur neskubančių stalaktitų su stalagmitais. Laiko suvokimas ten irgi kitas. Atrodo tik pradėjom Žvėryne, o jau Viršuliškėse. Atskiros temos vertas jausmas, kai lipi į viršų ir įtempęs ausis klausai ar šulinys, kurį tu nori pasikelt – ne viduryje gatvės.

Read More

Voronja – 13 parų katorgos

Kaukazas… Temperamentingai skambantis vietovardis, po truputi vis giliau įsirėžiantis į sąmonę ir dvasią. Anksčiau nė nebūčiau pagalvojęs, kad taip dažnai teks matyti šį įspūdingą kraštovaizdį, nepraėjus nei pusmečiui po nostalgiškosios kelionės į Mčištos sifoną, aš ir vėl čia, pasakiško grožio kalnų apsuptyje. Šį kartą mūsų komandą čia atgynė ambicingi planai pasiekti pasaulio rekordą ir, nors skamba, švelniai tariant, įžūliai, tačiau to įgyvendinimas mūsų jungtinei speleologų ir narų komandai švietėsi gana realistiškai.


Read More

Dar kolektoriaus

Ne perseniausiai su Ænigmos Gintu buvo  įlįsta į kolektorių pasivaikščiot. Kelios pasivaikščiojimo nuotraukos iki fotoaparatas neužsilenkė, o užsilenkė jis greitai, bet tai tik į naudą, bus proga vėl ten įlįsti. Tai labai gera vieta suvokt per kurią vietą dar trūksta: pusvalandžio pasivaikščiojimas susirietus tingiam narui sukelia nemažai diskomforto, nuovargio ir skausmo, kai speleologas tuo tarpu tik lengvai sušyla.

_

_

Read More

Senasis Vilniaus kolektorius

Gražų, šiltą ir saulėtą pirmadienio vakarą patraukėme ten, kur joks standartinio mastymo žmogus nelįstų. Deja vanduo upėje stipriai nusėdęs, tad patekimas vidun buvo visiškai paprastas, kvėpavimo aparatų neprireikė.

Read More

Senasis Vilniaus nuotekų kolektorius

Tą gražią lietingą dieną labai tingėjosi kažkur važiuoti juolab, kad labai realus scenarijus buvo toks, kad tik sukišę nosis vandenin atsiremsime į grotas. Visgi dėka atkaklaus bičiulio išsiruošėm, lūkesčiai buvo viršyti. Nekaltas lietutis buvo bene pats baisiausias lietus, kokį man yra tekę matyti.