Fort drill


VIII fortas – nuostabi vieta nardymo treniruotėms uždarose patalpose, gamtinių požemių atitikmuo, turinti visus požemiams būdingus privalumus. Jame yra plačių tunelių, šachtų, siaurumų ir neatsargiais judesiais lengvai pakeliamo dumblo. Paskutinis faktorius negailestingas kaip gestapas, akimirksniu identifikuojantis nardančiojo fizinį ir psichologinį pasiruošimą. Nepaisant to, kad požemis turi šešis nesunkiai pasiekiamus išėjimus, naras pasistengęs susikurti sau nulinio matomumo sąlygas ir kaip taisyklė menkai įsigilinęs į požemio konfigūraciją, patenka į švelniai tariant neypatingo komforto būseną…

Sutinku, man tai visai neaktualu ir nemarkiruotas fortas atrodo žymiai patrauklesnis, bet reikia pagalvoti ir apie kitus, tokioms sąlygoms nepasirengusius besitreniruojančius speleologus, ar atsitiktinai ten užklydusius ir save pervertinusius atvirų vandenų smalsuolius…

Nusprendėme, kad panaši į Molnar Janos urve įrengtą, kelrodžių virvių sistema, tikrai padės į nepavydėtiną situaciją įkliuvusiam bėdžiui… Juk visiškai nesvarbu dėl kokių priežąsčių jis ten pakliuvo, kad ir iš kvailumo… Mums gaila visų. Detalaus požemių plano nusprendėme neskelbti, nes tai jau būtų postūmis lysti ten kur ne visiems saugu…

Vytis

Prancūzijos urvų sifonai

Sugrįžimas į Prancūziją

Tada gūdžiais 1991 metais, Mčištos ekspedicijos metu, užsimezgusios pažintys su žinomu prancūzu cavediver’iu Robert Lavoignat atvėrė kelius į Prancūzijos požemius. Pasinaudojęs jo svetingumu, turėjau galimybę, savo kailiu patirti prancūziškojo cavediving’o ypatumus. Jau sunkiai ką ir beprisimenu, vis tik praėjo jau daugiau kaip 20 metų…

Dabar, ne mažiau gūdžiais 2011, istorija vėl kartojasi, tik šį kartą žinomo lenkų cavediving’o instruktoriaus, komercinio naro ir mokslininko Jaroslaw Kur geranoriškumo dėka…

Turėjau retą galimybę nusimesti galvojimo už save ir kitus naštą ir atsiduoti mokinio būties palaimai, nes šį kartą mūsų nardymai buvo IANTD Tech Cave kurso pagrindu ir turiu pripažinti, tai buvo labai smagu…

Read More

Diversnight 2011

Visi, kas tik gali, drožia PADI už būtas ir nebūtas nuodėmes, bet vieną kertinių šios organizacijos gairių tiesiog pamiršta. Labai gaila, juk diving is fun! Bent jau to mane mokė mano pirmasis instruktorius. Šiųmetė narų naktis, nors ir mėnesiu anksčiau nei pernai, manau buvo labai nusisekusi. 18 narų! Tikime, kad nardantiems ir jų laukiantiems ant kranto buvo smagu. Mes taip pat ten buvome, mums tikrai buvo smagu. Ačiū narams, pasirūpinusiems nardymo saugumu ir komfortu, Žilvinui už pastovų Slėnio svetingumą ir žinoma narams, nepabijojusiems ketvirtadienio vakarą atvažiuot ir nert. Juk nardyti smagu.

Lauksime kitų metų.

UJ-133 Nordmark


Niekad nemėgau dirbtinių dalykų, pradedant nuo smulkmenų ir baigiant grandioziniais dalykais tokiais, kaip nuskandinti laivai. Nardymas prie atrakcijai nuskandinto laivo primena seksą be meilės, tokiame objekte nėra nei intrigos, nei auros, nei netikėtų atradimų nuostabos… Man asmeniškai tokie nardymai pigi beprasmybė, pateisinama nebent kaip eilinė treniruotė…

Šarmo gyvenimui suteikia tik tikri dalykai… Vienas tokių - nuskendęs mūšyje vokiečių laivas UJ-133 Nordmark. Jame viskas tikra ir nesuvulgarinta – ir užspringusi patranka ir kuklūs jūrininkų buities trupiniai ir vis dar kažkur aplinkui sklandantis mirties šešelis…

Sevan


Kai kolektyvas porino apie mitologinį 15 metrų matomumą netikėjau. Matyt be reikalo. Šis nėrimas vyko po audros, tad “snarglių” nebuvo tik variklių skyriuje, į kurį žinoma mes net ir nelindom. Nepaisant to išvyka buvo vykusi. Mano požiūriu, bergžiu darbu – knaisiotis, vertėjaut ir dalintis abejotino patikimo faktais – paliksim kiekvienam individuliai. Anksčiau laivas vainosi “Северлес”. Reik tikėtis ateityje Baltija bus maloningesnė nei šiemet ir pasidalins savo paslaptimis ir grožybėmis.